NAUJIENOS

Jiezno krašto dokumentai Birštono muziejuje II



Malonūs netikėtumai
Nepaprastai malonu, kai muziejaus duris praveria gimto krašto žmogus. Štai birželio pabaigoje muziejuje apsilankė Ona Valatkaitė, gimusi 1937 m. Jiezno valsčiaus Medeniškių kaime. Ji pateikė mums 13 svarbių ilgai ieškotų nuotraukų, susijusių su žymia krašto pradžios mokyklos mokytoja Marija Kaluževičiūte, pradirbusia apie 60 metų (nuo 1916 iki 1976 m.). Marija gimė 1896 m., mus paliko 1982 metais. Jos tėvai – Motiejus Kaluževičius ir Petronėlė Knyšiūtė. Jau 1916 m. ją surandame tarp klebono Jono Galaunės įkurtų parapijinių mokyklų mokytojų. Tais metais ji dirbo Kašonių dvare. Per savo ilgą pedagoginį darbą, dirbo Pelekonyse, Kietaviškėse, Stakliškėse, Palomenėje, Strėvininkuose ir Žasliuose. Į gyvenimą Marija yra išleidusi daugiau kaip 3000 mokinių – žemdirbių, inžinierių, mokytojų, laisvės kovotojų ir emigrantų. Mokytoja buvo nepaprastai jautri, gera, tolerantiška. Štai pažvelkime į „vargo mokyklą“. Esame linkę manyti, kad tai vyko Jiezno paežerėje. „Vargo mokykla“, tai ir anos pogrindinės lietuviškos mokyklos priminimas ir savotiška amatų ir derliaus diena. Marija Kaluževičiūtė turėjo draugę dar caro laikų mokytoją Oną Smolskaitę, su kuria dažnai atvykdavo į Birštoną ir atsisėsdavo ant suolelio prieš Didžiąją vilą, nusifotografuodavo prie Birutės šaltinio.
Likimas taip susiklostė, kad už bet kokio vyro ji tekėti nesutiko, o vyro, tikro gyvenimo draugo, nesurado. Jos gyvenimu tapo darbas, dalyvavimas katalikiškose organizacijose, ypač Jiezno „Pavasaryje“ ir parama bažnyčiai.






Kietaviškėse ji labai daug pastoracinėje veikloje padėjo kunigui Ašakai. Tarpukario darbo atsakomybės mokykla nuostabiais žmonėmis išauklėjo ir jos seseris Emiliją, Mariją, Anelę, Moniką. Pokaryje, Kaluževičių sodyboje Verknės šlaite, buvo partizanų bunkeris. Enkavedistams jį apsupus, jame žuvo du partizanai, o Domicelė Valatkienė ir jos marti Bronė buvo ištremtos. Į gimtinę grįžo palaidotos joje. Pati Marija Kaluževičiūtė senatvės metus praleido Jiezne, palaidota buvo Jiezno kapinėse. Jiezno mokytojau, neužmiršk savo profesijos garbaus žmogaus, parymok prie jos kapo, žinias apie ją perduok savo mokinukams.

Sugrįžimas į senelių laikus
Praėjusiame rašinyje tiesiog nesinorėjo pabrėžti, bet surasti Birštone Ignoto iš Zabijų Gacevičių dokumentai yra mano bobutės mamos Marijos Gacevičiūtės tėvų ir jos pačios dokumentai. Jaučiu dieviškąją ranką, kuri privedė prie to.
Vienas dokumentas, ypač įdomus, apie kurį nei mano seneliai, nei tėvai niekada nėra pasakoję.



Tai pasogos aktas, kurį 1920 m. mano bobutei Marijai Gacevičiūtei išdavė jos pamotė Katerina Gacevičienė, mat bobutės tėvas Ignas jau buvo miręs. „Aš, Katerina Gacevičienė išleidžiu savo podukrą už vyro, už Daunoro iš Liciškėnų kaimo Jiezno parapijos, duodu du šimtu rublių pinigų ir kumelią ant 20 šimtų, telyčią ant 200 ir daugiau kiaulių ir avelių. Aš, Marijona paimu tokią pasogą  - pinigų 12 šimtų, telyčią 200, kumelę ant 20 šimtų, kumelių ir kiaulių. Daugiau po mūsų susitarimo nereikalausiu. Už mane nemokančią rašyt po jos prašymu pasirašau - Martynas Minkauskas. Po mūsų sutarties pasogą paimu - Simanas Daunoras“ (Birštono muziejus - pagalbinis mokslinio tyrimo fondas).
Dabar mes visi juokaujame, kad taip mūsų senelis nusipirko mūsų bobutę. Vienok, tokios pasogos sutartys tada buvo kasdienybė. Mūsų seneliai niekada mums apie tai nepasakojo. Mes abu juos mylėjom, jiems padėdavom. Bėgdavom smėlio keliuku pas juos pro Banio Antaną, pro Mataušėlius, pro Adomuką. Užlipus ant Alesiaus kalno matydavosi raudonomis čerpėmis dengta diedukų sodyba, toliau Rakickai, Kazlauskų (Karaliaus vaikų) sodyba, dar toliau Juzuliai. Diedukai mus sutikdavo vaišių stalu, vytintomis dešromis, vėdarais ir iškeptu sūriu. Iš diedukų sužinojome apie pokario baisumus ir partizanų kovas. Seneliai buvo labai darbštūs, mokė taupyti. Visuomet laukdavom bobutės, kuri į kiekvieno anūko delną iberdavo po 30 išlaikytų skanių lazdyno riešutų. Senelis pragyveno 58 m., senelė sulaukė 86 m., bet būdama labai žaisminga moteris dar bandė ištekėti būdama 68-erių, bet paskui apsigalvojo. Jiedu su seneliu susilaukė 3 sūnų ir dviejų dukrų. Iki bobutės mirties turėjo 11 anūkų.
Pasogos sutartis mums tarsi atradimas ir gražūs prisiminimai. Mielieji, pažvelkite į senas komodas, palėpėse esančius lagaminus ir skrynias. Tikiu, kad juose paslėpti tokie svarbūs ir mums visiems reikalingi praeities klodai. Pažvelkite ir išsaugojimui atiduokite muziejams.




Vytautas Kuzmickas
istorikas, Birštono muziejaus
vyr. fondų saugotojas