NAUJIENOS

Jiezno krašto dokumentai
Birštono muziejuje



Retėja mūsų senolių, atmenančių autentišką gyvą mūsų krašto istoriją, gretos, išnyksta sodybos, kalneliai. Graudu, kad labai dažnai palikuonys nesuvokdami, ką reiškia kiekvienas jų protėvio dokumentas, nuotrauka, naudota sena lazda, skrybėlė ar senoviški žemės padargai - visa tai išmeta ar sudegina. Taip neatkuriamai nutraukiamas ryšys tarp praeities ir ateities, tarp kartų. Šiomis savo mintimis noriu atvira širdimi kreiptis į mūsų krašto žmogų, į gimines, į mokytojus, kultūros žmones, seniūniją. Dėl įvairių biurokratinių, ekonominių priežasčių, o gal dėl paprasčiausio tingumo neturime krašto muziejaus, kuris išsaugotų istorines vertybes. Reikia džiaugtis, kad Alytaus kraštotyros muziejus išsaugojo Pacų kartušą. Muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė pateikė medžiagą apie šį eksponatą. 1937 m. rugpjūčio 27 d. „Mūsų kraštas“ Nr. 35(190) rašė: „Neseniai „Dzūkų muziejus“ Alytuje įsigijo 400 gana retų eksponatų, kurių tarpe yra Jezno bažnyčios statytojų Lietuvos didikų Pacų herbas. Padovanotasis herbas yra iš vieno gabalo titnago ir sveria apie 100 kilogramų“. Belieka viltis, kad Jiezne atsiras entuziastų privačiam ar bendruomenės muziejėliui steigti (kažkada buvęs mokyklos muziejus kažkaip nunyko-V.K.). Birštono muziejuje suradau Jiezno krašto dokumentų kolekciją, kurios pavydėtų net Lietuvos valstybės archyvas. Tai kartu liudija, kaip savo šeimos, giminės dokumentus turėtume vertinti ir saugoti.

Ignas Zabija Gacevičius
Carinio Jiezno valsčiaus Dvareliškių kaimo gyventojas Ignas Gacevičius, Zabijos sūnus gimė apie 1855 m., mirė apie 1915 m. pabaigą. Jo proprotėvis Chačibijus Gacevičius –kilmingas totorius, kilęs iš Raižių, Vėžionių krašte XVII a. įsigijęs žemės. Juozo Pugačiausko redaguotame leidinyje „Dzindzakės žemei prabilus“ Pranas Juozapavičius surado 1943 m. darytą Igno Gacevičiaus vyresniojo brolio Jono, kuriam tada buvo 104 metai, nuotrauką (Pranas Juozapavičius. Dzindzakės žemei prabilus.,V.,2009,p.53). Kaip atsirado Igno Gacevičiaus 76 dokumentų kolekcija?

Sutartis
1909 m. liepos 21 d. į Vilniaus notaro Aleksandro Fiodorovičiaus Bordonoso kontorą Trakų gatvėje Nr.402 įžengė Vilniaus gubernijos Trakų apskrities Jiezno valsčiaus Dvareliškių kaimo gyventojas Ignas, Zabijos sūnus, Gacevičius ir to paties valsčiaus Skaptučio viensėdžio gyventojas Bartolomėjus, Jokūbo sūnus, Gudonis. Kartu su jais iš Vilniaus miesto atvyko ir liudininkai: miestietis Abelis Jasvenas, valstietis Steponas Žadeika ir dvarininkas Stanislovas Tubelevičius. Buvo sudaryta sutartis, pagal kurią Bartolomėjus Gudonis parduoda Ignotui Gacevičiui žemę, 1901 m. nupirktą iš Kurmoniškių dvarininko Kazimiero Vaicekavičiaus. Šis žemę pirko trijuose sklypuose, ariamą, ganyklą ir pievas. Bendras perkamos žemės plotas - septynios dešimtinės 1392 kvadratiniai sieksniai. Žemė pagal sutartį kainavo 758 carinius rublius. 150 rublių Ignas Gacevičius sumokėjo kaip rankpinigius, kitus 603 rublius Gudoniui sumokėjo Vilniaus žemės bankas, kuriam už paskolą Ignas Gacevičius įkeitė žemę 55 metams. Ignas Gacevičius su palūkanomis kiekvieną pusmetį turėjo mokėti 8 rublius 33 kapeikas. Tai buvo nemaži pinigai. Pagal visiems žinomą Jono Biliūno apsakymą, Rygoje XX a. darbininkas Laurynas už 15 carinių kapeikų nusipirko duonos, dešros, alaus ir... virvę. Pirkimo pardavimo sutarties išdavoje ir susidarė 76 gerai išsaugotų dokumentų kolekcija, kurioje 45 mokėjimo Vilniaus Žemės bankui kvitai,11 Vilniaus banko cirkuliarų, dvi pirkimo pardavimo sutartys, trys Jiezno valsčiaus valdybos raštai, trys Jiezno pašto pažymos apie registruotų laiškų siuntimą, dvi asmeninės ūkinės veiklos suvestinės, Aleksandro Jaruševičiaus laiškas iš Pirmojo pasaulinio karo, Ignoto Gacevičiaus antros žmonos Katerinos pasogos podukrai Marijai Gacevičiūtei sutartis, I. Gacevičiaus turto aprašas, kvietimas į Žiežmarių valsčiaus teismą, Jiezno valsčiaus valdybos laiško Nemaniūnų bažnyčios klebonui vokas, Prienų Brendto vaistinės receptas, I. Gacevičiaus aukos statomai Butrimonių bažnyčiai kvitas, 1905 m. Jiezno valsčiaus teismo (sprendė smulkias bylas-V. K.) sprendimas, I. Gacevičiaus karinės tarnybos carinėje kariuomenėje draugo Sibire adresas,1935 m. žemės apmatavimo aktas. Didesnioji dokumentų dalis, išskyrus du, apima 1906-1915 m. laikotarpį, vienas dokumentas 1920 m., kitas - 1935 m.

Aleksandro Jaruševičiaus laiškas
iš Pirmojo pasaulinio karo laukų
Šis laiškas įdomus, nes atskleidžia to meto žmonių dvasingumą, tikėjimo svarbą, liudija to meto leksiką. Mūsų nuomone, laišką rašė žinomo Lietuvos kino ir teatro aktoriaus Juozo Jaruševičiaus (1930-2001) dėdė. Laiškas rašytas namiškiams ir kitiems kaimo gyventojams. Pateikiu vertimą iš lenkų kalbos, palikdamas stilių: „1915 m. d. 4 Juliaus. Aš, Aleksandras Jaruševičius įneidamas int jūsų namelius, duodu labu dienu. Tegu bus pagarbintas Jėzus Kristus. Imdamas jūsų baltas rankelas, bučiuodamas jūsų saldų veidelį ir žyčinu daug visokių mylistų pas Viešpatį Dievą to ko ir patys dėl savęs reikalaujate jaunose dienose. Dabar sveikinu mylimą dėdenėlę, jūsų motinėlę, bučiuoju rankelas ir sveikinu seserėlą Anelkėlą, bučiuoju skaistų veidelį ir žyčinu sveikatos ir viso gero, ko ir patys reikalaujate pas Viešpatį Dievą dėl savęs. Dabar mano brangus broleli Juzuli. apturėjau nuog jūsų gromatą už kurią šimteriopai dėkavoju ,kurioj aš atradau, kad jūs esate sveiki ir linksmi ir daugiau naudingų parašėte žodelių. Tiktai pas jus klausiu, kodėl Ignas Gacevičius Zabijos nei vieno žodžio man nerašė, aš jį pasveikinau ir klausiau kaip jis gyvuoja. Kiba jisai užpyko ant manęs už kokią priežastį (iš tiesų prieš mirtį Ignas Gacevičius sunkiai sirgo-V.K). Dabar duodu žinoti, kad aš sveikas. Iki kuriai valandai rytoj 5 dieną išvažiuojame iš Varšuvos ciekavai da nežinome ar Grodnan ar Minskan ba Niemčius labai gula ant Varšuvos. Dabar sveikinu Martyną Žeimį ir žyčinu sveikatos ir viso gero, ko ir patys dėl savęs reikalaujate. Dėkui Martynai ką parašei gromatoj, prašau ir vėl parašyti. Kas pas judu su Juozu nauja ,kas girdėti, kap jum sveikata tarnauja, kap laimė klojasi, kaip jūsų tėvai krutuje, ir teip daugiau ką turite. Dabar sveikinu Igną Gacevičių su prisiega ir vaikelius ir žyčinu viso gero. Atrašykite apie savo sveikatą ir apie apsiėjimus. Aš išsiilgau savo šalies, savo giminių ir mylimų susiedų ir savo brangios tėvynėlės, daug pasilikite sveiki mano mylintys ir aš lieku sveikas iš malonės Pono Dievo - Полевой Штаб, 2-ой армий полевая почта Лит. батер, передовой No 2, Оружейная мастерская.“ Nežinia, koks tolesnis Aleksandro Jaruševičiaus likimas, gal artimi jam žmonės atsilieps.



Bus daugiau

Birštono muziejaus
vyr. fondų saugotojas
istorikas
Vytautas Kuzmickas