NAUJIENOS

Kas nori man tarnauti, tegul seka manimi, – sako Viešpats, –
kur aš esu, ten bus ir mano tarnas



Ateidamas, brangieji, į jūsų tarpą, su gilia pagarba prisimenu kankinį, arkivyskupą, Dievo tarną Teofilių Matulionį, šviesios atminties, gyvo tikėjimo, Dievo ir artimo meilės liudytoją kardinolą Vincentą Sladkevičių, vyskupų, daugybės kunigų, vienuolių, vyrų ir moterų kilnų ir šventą krikščionišką gyvenimą.
Šiandien, priimdamas Kaišiadorių vyskupo tarnystę, visų pirma reiškiu pagarbą Šv. Tėvui Benediktui XVI, visa širdimi trokšdamas rūpestingai vykdyti man patikėtas pareigas, mylėti Dievą ir žmones, rūpintis Evangelijos skelbimu.
Reiškiu pagarbą vyskupui Juozui Matulaičiui, kuris 23 metus, kaip Gerasis Ganytojas, rūpinosi jam patikėta kaimene. Vyskupe Juozai! Jūsų pamaldumas, gyvas tikėjimas, Dievo ir artimo meilė, žmogiškas gerumas buvo pagrindas, kuriuo remdamiesi nuo pat Atgimimo pradžios, statėte gyvąją Kaišiadorių Bažnyčią, kūrėte sielovados struktūras, rūpinotės pašaukimais, puoselėjote Pivašiūnų šventovę, ugdėte žmonių širdyse gyvą tikėjimą, viltį, Dievo ir artimo meilę.
Reiškiu pagarbą jums, mieli broliai Kristaus kunigystėje. Vykdydami tarnystę Viešpaties vynuogyne, per praėjusius metus jūs buvote artimiausi vyskupo Juozo bendradarbiai. Didžiai vertinu jūsų pasišventimą, uoliai atliekamas pareigas skelbiant Dievo žodį, švenčiant liturgiją, rūpinantis parapijų bendruomenėmis, artimo meilės darbais, katecheze, ligoniais, šeimomis, vaikų ir jaunimo sielovada. Kai kurie iš jūsų per pastarąjį laikotarpį pastatėte ar atstatėte bažnyčias, parapijų namus, sielovados centrus. Trokštu dalintis su jumis savo tarnyste, būsimais vyskupijos džiaugsmais ir rūpesčiais. Tikėdamasis nuoširdaus bendradarbiavimo ir supratimo, trokštu būti jums ir tėvu, ir broliu.
Dėkoju pašvęsto gyvenimo institutų nariams, seserims vienuolėms už jūsų pasišventusį tarnavimą, kasdienę maldą, artimo meilės darbus, gyvo tikėjimo liudijimą. Tikiu, jog malda visada paremsite mano tarnystę, o jūsų pašaukimas prasmingai pasitarnaus asmeniniam šventumui ir visos vyskupijos tikinčiųjų dvasiniam gyvenimui.
Šia proga nuoširdžiai sveikinu visus vyskupijos tikinčiuosius, visus vyskupijoje gyvenančius žmones. Nors vyskupija, mūsų vyskupija, nėra didelė, bet didelė žmonių tikėjimu, didelė žmonių širdimi. Sveikinu jus susirinkusius čia, katedroje, ir visus Marijos radijo bangomis nuo Molėtų lig pat Merkinės. Sveikinu jūsų šeimas ir jaunimą, ligonius ir vargstančius, sielovados bendradarbius, žemdirbius ir verslininkus, pedagogus ir medikus, įvairių profesijų žmones, visus puoselėjančius liaudies kultūrą ir meną.
Didžiai vertindamas jūsų tikėjimą, krikščionišką gyvenimą ir žmogišką kilnumą, kviečiu drauge ir toliau statyti gyvuosius Dievo namus, būti gyvaisiais akmenimis Viešpaties Bažnyčioje. Šv. Raštas, Eucharistija, sekmadienio šventimas ir malda, artimo meilė ir sąžiningas pareigų atlikimas tebūna suvokiami kaip Dievo malonė, kaip šventumo kelias.
Pivašiūnų Švč. Dievo Motinos Marijos šventovė tebūna ir toliau mums visiems brangi. Marijos globa ir motiniškas rūpestis nuolat leidžia patirti Dievo malones, jo begalinį gailestingumą, taip reikalingą mūsų visų kasdieniam gyvenimui.
Nuoširdžiai prašau palydėti mano tarnystę malda. Maldos galia labiausiai yra reikalinga ir brangi.
Ingreso į Kaišiadorių vyskupijos katedrą proga, save, kunigus ir visus vyskupijos tikinčiuosius pavedu Pivašiūnuose gerbiamos Švč. Mergelės Marijos globai. Šv. Juozapas, vyskupijos Globėjas, ir toliau teužtaria mus ir tesaugo. Amen.

Kaišiadorių vyskupas
Jonas Ivanauskas