NAUJIENOS

Kašonys istorijos labirintuose (VI)


Nacių okupacijos gniaužtuose
Nacių okupacija atnešė mūsų tautai, visam mūsų kraštui politinį nestabilumą, nuolatinės baimės jausmą. Vokiečiams tarnavę policininkai gatvėse pozavo vokiečių duotais ginklais. Gaudė gatvėse šiek tiek išgėrusius piliečius, bet visiškai nekreipė dėmesio į kriminalius nusikaltimus. Kaimuose labai paplito samagono varymas, muštynės, buitinis chuliganizmas. Kaimo smarkuoliai buvo Jurkoniai, kurie 1942-1944 m. kašoniškius gynė nuo Sobuvoje gyvenusių Adomo ir Jono Leonavičių, Boleslovo Vaitkevičiaus terorizavusių žmones, naikinusių jų turtą (LCVA, baudžiamoji byla Nr 2008/1943, l.1-32)
Kašonių dvare gyvenę Steikūnai gerai mokėjo vokiečių kalbą, gerai sugyveno su „šlubu vokiečiu“, t.y. vokiečių karinės administracijos pareigūnu, vykdžiusiu maisto ir pašarų rekvizicijas. Todėl Jiezne 1943 m. buvo prievartaujami - 23 ūkininkai, Nibriuose -14, o Kašonyse tiek pat, kiek mažesniuose Dvareliškių, Beniukų, Juodaviškių kaimuose -5. Kašoniškis Jonas Taraškevičius turėjo atiduoti arklį ir pilną vienkinkį vežimą avižų, Vincas Rinkevičius -1 arklį su pavalkais, Zakareckas Mikas - arklį su avižomis, Taraškevičius Bronius - tik pavalkus. Pankauskas Pranas - 1 arklį ir vienkinkį vežimą. (LCVA,,f.1436, ap.1.,b.169,lo.16-61).

Kašonys - 1942 m. gyventojų surašyme
Nacių okupacinė valdžia, norėdama nustatyti gyventojams ūkines prievoles, 1942 m. gegužės 27 d. surašė gyventojus ir Kašonyse. Buvo surašytos 68 šeimos:
1) Kašonių dvare gyveno 23 m. Steikūnas Kazimieras su 47 m. motina Kotryna. Dvare dirbo samdiniais Šmulkštienė Damė ir jos sūnus Šmulkštys;
2) Apolinaro ir Albinos Šaltenienės dviejų asmenų šeima;
3) Miko ir Anelės Aleknavičių 2 asmenų šeima;
4) Petro ir Magdės Pyragų šeima;
5) Simonaitis Kazys gyveno vienas;
6) Juozo ir Elenos Buinickų šeima;
7) Kosto ir Damės Urnavičių šeima;
8) Jono ir Mikasės Mironų šeima;
9) Vinco ir Marijos Raižių šeima;
10) Prano ir Marės Jankauskų šeima;
11) Kandrotienė Anelė su sesers sūnumi Kandrotu Vincu ir sūnumi Juliumi Kandrotu;
12) Kazio ir Magdės Čepulionių šeima, joje gyveno sūnus Juozas, marti Magdė ir anūkė Ona;
13) Skirnavičaitė Danutė su tarnu Jurgiu Šimukausku iš Sodų kaimo;
14) Petro ir Marės Taraškevičių šeima, kurioje buvo sūnus Antanas su Damute, taip pat 80 metų Taraškevičiaus motina;
15) Broniaus ir Karolinos Sodaičių šeima;
16) Brolių Jono ir Broniaus Šaulinskų šeima;
17) Antano ir Kastės Pyragų šeima;
18) Miko ir Izabelės Ilgavičių šeima;
19) Juozo ir Magdės Matusevičių šeima, kurioje buvo sūnus Petras, marti Magdė, anūkas Albinas;
20) Prano ir Marės Sodaičių šeima ir sūnus Jonas;
21) Petro ir Onos Klinavičių šeima,taip pat Onos motina Viktorija Sodaitytė;
22) Jono ir Monikos Jurkonių 7 asmenų šeima;
23) Prano ir Monikos Jakonių šeima, kurioje buvo Monikos pirmos santuokos vaikai – Taraškevičiai;
24) Adomo ir Anelės Aleknavičių šeima;
25) Jono ir Marcės Sodaičių 4 asmenų šeima;
26) 72 m. Onos Taraškevičienės šeima, kurioje buvo sūnus Pranas su marčia Dame ir anūke Dame;
27) Vinco ir Damės Astromskų 4 asmenų šeima;
28) Petro ir Anelės Jurkonių 7 asmenų šeima;
29) Juozo ir Adelės Jurkonių 6 asmenų šeima;
30) Kazys Jurkonis su motina Mare Jurkoniene;
31) 62 m. Marė Šaulinskienė su sūnumi Petru ir marčia Nastaze;
32) Broliai Petras ir Juozas Taraškevičiai, sesuo Pranė, kampininkas Kazys Milkevičius;
33) Adomo ir Antosės Taraškevičių 6 asmenų šeima;
34) Antano ir Damės Taraškevičių šeima;
35) Jono ir Aldonos Taraškevičių šeima su tarnaite Ona Jurkonyte;
36) Kazio ir Damės Šėrių šeima su augintine Adele Bajoraite ir tarnaite Brone Mazuronyte;
37) Kazio ir Mortos Šaulinskų šeima, kurioje buvo dukra Anelė ir žentas Petras Skirnevičiai, anūkai Antanas, Juozas (dabar jau 80 m. sulaukęs sveikuolis, žymus mokslininkas, profesorius, buvęs žymus lengvaatletis -V. K) ir Genutė;
38) 72 m. Aleksas Slivinskas su 32 m. tarnaite Kaluževičiene;
39) Prano ir Ievos Slivinskų 4 asmenų šeima;
40) Prano ir Monikos Taraškevičių šeima;
41) Prano ir Monikos Kabašinsko 4 asmenų šeima;
42) Simo ir Onos Pyragų šeima;
43) Kosto ir Marės Šaulinskų šeima;
44) Juozo ir Katrės Zagurskų 7 asmenų šeima;
45) 52 m. Antanas Jurkonis su sūnumi Antanu ir dukra Ona, 58 m. Alė Taraškevičienė su sūnumi Juliumi ir marčia Ona;
46) Vinco ir Marės Jurkonių 4 asmenų šeima;
47) 48 m. našlė Marė Šaulinskienė su 44 m. samdiniu Petru Marčinsku ir augintine Mare Burbulyte;
48) Antano ir Maniusės Aleknavičių 5 asmenų šeima;
49) 53 m. Ieva Jusienė, kurioje nevedę sūnūs Juozas ir Ignas, sūnus Kostas su marčia Brone, tarnaite Mare Jurkonyte;
50) 78 m. Aleksandro ir 68 m. Reginos Taraškevičių 5 asmenų šeima;
51) Broniaus ir Grasildos Taraškevičių 6 asmenų šeima;
52) Antano ir Gražinos Rinkevičių šeima;
53) Orlickienės Izabelės 5 asmenų šeima;
54) Prano ir Valerijos Pyragų šeima;
55) 52 m. Andrulevičienės Marės šeima, kurioje buvo dukra iš pirmosios santuokos Matusevičiūtė, sūnus Vincas Andrulevičius ir 87 m. motina Agota Jurkonienė;
56) Jono ir Damės Rinkevičių 5 asmenų šeima;
57) Vinco ir Anelės Rinkevičių šeima;
58) Alesiaus ir Kotrynos Šėrių 5 asmenų šeima;
59) Kandrotienės Stasės šeima, kurioje buvo sūnūs Jonas, Sigitas, Juozas, dukros Milda, Elena;
60) Kandroto Broniaus ir Elenos šeima, kurioje buvo sūnūs Kazys, Jonas, Juozas, dukros Bronė, Gražina,Verutė;
61) Miko ir Anelės Jurkonių šeima, kurioje buvo sūnūs Adomas, Albinas, Jonas, Banys, dukros Adelė, Ona ir Bronė;
62) Andriaus ir Pranės Šėrių 7 asmenų šeima;
63) Juozo ir Adelės Pyragų 6 asmenų šeima;
64) Prano ir Antaninos Pyragų 4 asmenų šeima;
65) Marės Genevičienės 6 asmenų šeima;
66) Aleksiaus ir Elenos Klinavičių 3 asmenų šeima;
67) Alfonso ir Onos Genevičių 7 asmenų šeima;
68) Antano ir Banės Sodaičių 6 asmenų šeima;

Pokario (1944-1952) kontraversijos
1944 m. liepos viduryje Raudonosios Armijos 45 šaulių korpusas, kurio viena iš divizijų, vadovaujama papulkininkio Gubkino, taip pat 240 Nevelio aviacijos naikintuvų divizija forsavo Nemuną ties Pelekonimis. Vermachto kariuomenė, kad ir patirdama didelius nuostolius, inirtingai priešinosi. Nemunas nusidažė krauju. Vos įžengę į Lietuvą, okupantai 1944 08 10 paskelbė mobilizaciją į Raudonąją Armiją. Ši akcija turėjo du tikslus: patenkinti fronto poreikius ir išsiūsti iš krašto potencialius kovotojus prieš sovietinę okupaciją. Kašonių ir apylinkių vyrai išėjo į miškus, tam tikra dalis vyrų buvo išvesti iš namų naudojant psichologinę ar fizinę prievartą (1967 m. Strazdiškėse gyvenusių, buvusių partizanų Juozo Tamoševičiaus, Juozo Juodžio pasakojimai, taip pat - LYA,f.k-1,ap.3,b.809,l.180-181). Tam tikra mobilizuotojų dalis bandydavo gauti pažymas dėl netinkamumo karinei tarnybai Jiezno mobilizacinėje komisijoje, kurioje vienu metu dirbo Kazys Daunoras. Vėliau, šį nukankinus, ne vieną pažymą išdavė Leonas Juškevičius („Laisvės kovų archyvas“ (37),V., 2005,p.193).
Nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. iki 1945 m. rugpjūčio mėn. mobilizacinę prievartą vykdė 331 pasienio pulko II batalionas, taip pat NKVD 4 divizijos 298 pulkas. Už atsisakymą vykdyti sovietų karinės mobilizacijos įsakymą sovietai represavo šiuos kašoniškius:
1) Pyragas Vincas, Juozo, 1945 04 19 Karo tribunolo nuteistas 8 metams lagerio („Lietuvos gyventojų genocidas“ 1944-1947 (toliau-Genocidas), V.2002,t.II,p.273).
2) Sodaitis Julius, Broniaus, g.1918 m., 1945 06 29, išvežtas į Severdvinlagą Archangelsko srityje 1945 1123, byla nutraukta 1947 05 13 (Genocidas,II t., p.1055).
3) Kandrotas Julius, Anelės, g.1920 m. Suimtas 1945 02 02; 1945 02 26 byla nutraukta, nukreiptas į Raudonąją Armiją, pabėgo. Suimtas 1945 03 05, kalintas Alytuje, Vilniuje. Išvežtas į Vorkutą 1946 06 25, 1947 02 11 grįžo Į Lietuvą (Genocidas, II t,V.,2002,p.39).
4) Taraškevičius Julius, Baltraus, g.1920 m., partizanas „Barsukas“, suimtas 1945 03 30, kalintas Alytuje, išvežtas į lagerį 1945 06 20, paleistas 1948 06 20 (Genocidas, II t (1944-1947) V.,2005,p.153).
5) Taraškevičius Juozas, Juozo, gimęs 1926 m., partizanas, 1945 09 08 išvežtas. Tolesnis likimas nežinomas (Ten pat).
Represuojant kašoniškį Kandrotą Julių, buvo represuoti ir jo tolimesni ar artimesni giminaičiai kaimyninėse apylinkėse:
1) Sundakų gyventojas Kandrotas Alfonsas, Martyno, suimtas 1945 02 15, kalintas Kaune, išvežtas į filtracinį lagerį Kalinine 194505 03 (Ten pat).
2) Kandrotas Antanas, Alekso, Pečiauskų kaimo gyventojas, suimtas 1945 04 11, kalintas Alytuje, 1945 05 11 nuteistas dešimčiai metų lagerio (Ten pat).
3) Brolis Kandrotas Vincas, Alekso, g. 1915 m., gyv. Pečiauskų kaime, suimtas 1945 04 11, kalintas Marijampolėje, tą pačią dieną nuteistas dešimčiai metų lagerio (Ten pat).
4) Kandrotas Antanas, Alekso, g. 1891 m., gyv. Sundakuose, partizanų rėmėjas, suimtas 1945 08 18, išvežtas į Vorkutą 1945 11 11, 1946 01 22 - į Severdvinlagą. 1946 02 28 nuteistas 8 metams lagerio ir 5 tremties. Paleistas 1946 09 17 (Ten pat).
5)sūnus Kandrotas Aleksas, Antano, g. 1920 m., gyv. Sundakuose, suimtas 1945 04 21, paleistas 1945 07 25 (Ten pat).
6)Kandrotas Antanas, Antano, g.1913 m., gyv. Pečiauskų kaime. Suimtas 1944 12 23, kalintas Alytuje, 1945 07 13 byla nutraukta, paleistas (Ten pat).
7) Brolis Kandrotas Jonas, Antano, g. 1915 m., gyv. Pečiauskų kaime. Suimtas 1944 12 23, kalintas Alytuje, 1945 08 02 byla nutraukta, paleistas (Ten pat).
8) Kandrotas Jonas-Julius, Prano, g. 1920 m., gyv. Dukurnonyse. Suimtas 1945 04 29. 1945 07 07 byla nutraukta, paleistas (Ten pat).
9) Kandrotas Juozas, Jono, g. 1909 m., gyv. Pečiauskų kaime. Suimtas 1946 01 12, kalintas Alytuje. Išvežtas į Sevpečlagą Komijoje, paleistas 1947 02 18 (Ten pat).
10) Kandrotas Martynas, Raulo, g.1911 m., suimtas 1945 04 11, kalintas Alytuje, byla nutraukta 1945 06 20 (Ten pat).
11) Kandrotas Pranas, Jono, g. 1918 m., gyv. Dukurnonių kaime, partizanų rėmėjas, suimtas 1945 03 10, kalintas Vilniuje, 1945 06 29 išvežtas į Vorkutą (Ten pat).
Už kiekvienos šių eilučių – mūsų krašto žmonių kančių, sulaužytų likimų istorijos. Šie žmonės perėjo kankinimų, gąsdinimų Galgotas. Apie jų likimus dar niekas nėra rašęs. Kreipiuosi į gimnazijos istorikus, Kašonių, Dukurnonių bendruomenes, besidominančiais sovietinio genocido aukomis. Imkime rašiklius, diktofonus ir paskubėkime...

Bus daugiau

Vytautas Kuzmickas