NAUJIENOS

Iš Birštono muziejaus fondų (III)
Kunigas Boleslovas Ligeika (1908-1971) –
gyvenimas Dievui ir Tėvynei



Dirbdamas muziejuje, džiaugiesi bendravimu su žmonėmis, atmintyje išlaikiusiais nors mažytę krašto istorijos akimirką ar relikviją. Ypač džiugu, kai duris praveria gimtojo Jiezno krašto žmogus, su kuriuo pačiam neteko bendrauti, bet bendravo tavo tėvai ar giminės. Birštoniškė Bronė Ligeikaitė buvo tikras atradimas. Ji kilusi iš Paverknių kaimo, mūsų kraštiečio kunigo Boleslovo Ligeikos dukterėčia. Dar prisimenu savo tėvelių, Boleslovo Ligeikos giminaičių šiltus atsiliepimus apie jį. Galvoje jau buvo užsimezgusios mintys, kaip priminti krašto žmonėms apie šią asmenybę. Nenorėjau remtis vien sausa archyvų medžiaga. Laukiau kaip malonės kažkokio dvasinio betarpiškumo. Esu dėkingas Bronei Ligeikaitei. Tad su ja ir pakeliaukim jos dėdės gyvenimo labirintais.


Kunigo Boleslovo Ligeikos šaknys

Paverknių kaimo istorija neatsiejana nuo Ginkų, Knyšių, Kaluževičių ir kitų šeimų. Ji nesuvokiama ir be Ligeikų, kurie XVI-XVII a. sandūroje atsikėlė iš Punios apylinkių ir pasklido Liciškėnuose, Jiezne ir Paverkniuose.
Ligeikų giminė garsėjo pamaldumu ir darbštumu. Kunigo Boleslovo senelis Andrius užsispyrusiu darbštumu ir taupumu daugiavaikėje šeimoje sugebėjo užgyventi apie 20 ha žemės. Jis buvo labai pamaldus ir dosnus - prisidėjo prie Jiezno bažnyčios remonto, gavo fundatoriaus vardą. 1906 m. Paverkniuose pastatė kryžių, kuris lig šiolei stovi ir byloja apie tvirtas katalikiškas bei patriotines Paverknių kaimo žmonių nuostatas lemtingais istorijos lūžiais. Suprantama, kryžius jau prašosi parapijos katalikų ir vietinės valdžios dėmesio.
Boleslovas gimė 1908 m. Jono ir Anelės šeimoje. Išlikusi Boleslovo tėvelio nuotrauka, mamytė nemėgo fotografuotis, tad nuotraukos nepaliko. Kai Boliukui buvo tik penkeri, 1913 m. Anapilin iškeliavo mamytė, nespėjusi jo išmokyti pirmųjų raidžių ir poterių. Tėvelis buvo kruopštus ir darbštus, savo vaikus labai mylėjo, atidavė jiems visą širdį ir pamotės į namus neparvedė. Šeimoje augo už Bolių vyresni - Juozas, Aleksandras, Martynas ir mažylė Bronytė. Šeimoje būta ir daugiau gimusių vaikų, bet jie kūdikystėje mirė ir ilsisi Gudakalnio kapinaitėse. Paverknių Ligeikų ypatybė dar ir ta, kad broliai, vaikų dėdės gyveno drauge, dirbo drauge ir žemės mažais sklypeliais nesidalino. Po 1925 m. žemės reformos Paverknių sodyboje buvo virš 35 ha žemės. Deja,1925 m. šeimą vėl ištiko smūgis, tik sulaukęs 18 metų nuo smegenų uždegimo mirė brolis Martynas, Prienų „Žiburio“ gimnazistas.


Boleslovo studijos

Martyną pakeitė Boleslovas, 1926 m. įstojęs į „Žiburio“ gimnaziją. Boleslovą gimnazijoje patraukė retorika, lotynų kalba, pavasarininkų sąjūdis. Jis labai dažnai vykdavo Jieznan į Mišias, kur jį patraukė prelato V. Vaičiulio erudicija, inteligencija ir tvirtos ganytojo nuostatos. 1930, Vytauto Didžiojo metais, baigęs „Žiburio“ gimnaziją, Alytuje atlikęs karinę tarnybą, tvirtai apsisprendė tapti kunigu. Prelatas V. Vaičiulis, suvalkietis, jam pasiūlė studijuoti Vilkaviškio kunigų seminarijoje. Mokslai sekėsi gerai, Bolius buvo uolus, jis baigė seminariją ir 1936 m. birželio 11 d. buvo įšventintas į kunigus, o po poros savaičių, per Jonines šventė pirmąsias Mišias Jiezno bažnyčioje.



Bus daugiau

istorikas Vytautas Kuzmickas
Birštono muziejaus
vyr. fondų saugotojas