JIEZNO PARAPIJA

 
 

NAUJIENOS

Jiezno parapija 1776–1784 metų aprašymuose

1776 m. visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vilniaus, Žemaičių ir kitose vyskupijose buvo surašyti parapijos dūmai, t. y. miestelių, dvarų sodybos bei valstiečių kiemai, atliekantys tam tikras prievoles. Įprastai dūme gyveno nuo keletos iki keliolikos gyventojų. Vienok, statistinį dūmo gyventojų vidurkį sudarė 6-7 gyventojai, todėl skliausteliuose nurodysime galimo gyventojų kiekio intervalus. Dvaruose, gyvenančių bajorų šeimų, klebonijose - išlaikomų dvasiškių, tarnų kiekio neanalizuosime. Šis dokumentas ypač vertingas tuo, kad parodo to laikotarpio parapijos dvarus, jų savininkus, parapijos kaimų sudėtį:
„LDK Vyriausiojo Raštininko Jiezno grafystės dvaras – 1 dūmas; Jiezno rūmai (pilis) – 1 dūmas. Jiezno miestelis – 20 dūmų (120-140 gyventojų). Karčiamų miestelyje – 2, vandens malūnas – 1, lentpjūvės – 2.
Slabados kaimas –2 dūmai (12-14 gyv.). Liciškėnų kaimas 13 dūmų (78-91 gyv.). Sundakų –16 dūmų (96-102 gyv.). Rokiškių –12 dūmų (72-84 gyv.). Domeikiemis – 6 dūmai (36-42gyv). Bendoriškių vienkiemis –1 dūmas. Sobuvos kaimas – 2 dūmai (12-14 gyv.). Žideikonių kaimas – 1 dūmas. Trezentalio dvaras –1 dūmas. Nibrių kaimas –14 dūmų (84-98gyv.). Keršiškių kaimas – 2 dūmai (12-14 gyv.). Paverknių dvaras –1 dūmas. Jundeliškių kaimas – 3 dūmai (18-21gyv.). Babronys – 2 dūmai. (12-14 gyv). Kūbiškių kaimas – 2 dūmai (12-14 gyv.). Kalvių dvaras – 1 dūmas. Kalvių kaime – 4 dūmai (24-28 gyv.). Šiame kaime taip pat yra bažnytėlė. Būdkiemis – 10 dūmų (60-70 gyv.). Šventininkai – 2 dūmai. (12-14 gyv.). Sevelionys – 9 dūmai (54-63 gyv.). Plaskūnai – 3 dūmai (18-21 gyv.). Būda – 3 dūmai (18-21 gyv.). Pieštuvėnų dvaras – 1 dūmas. Pieštuvėnų kaimas – 11 dūmų (66-77 gyv.). Kaime taip pat yra bažnyčia. Noreikiškių kaimas – 7 dūmai (42-49 gyv). Vilūnų dvaras – 1 dūmas. Vilūnų kaimas – 12 dūmų (72-84gyv.). Plytnikai – 3 dūmai (18-21 gyv.).

Kiti dvarai
Pono Ropeikos Verbyliškių dvaras –1 dūmas. Užstatytas pono Paškausko valdomas Dvareliškių vienkiemis – 1 dūmas. Pono Margevičiaus valdomas Niskadvorčių dvaras – 1 dūmas. Niskadvorčių kaimas – 2 dūmai (12-14 gyv.). Pono Juozapo Kuliešos dvaras Verbyliškėse – 1 dūmas. Verbyliškių kaimas – 5 dūmai (30-35 gyv.). Pono Jurgio Kuliešos Kurmoniškių dvaras – 1 dūmas. Kurmoniškių kaimas – 5 dūmai (30-35 gyv.). Pono Junavičiaus Dvareliškių dvaras – 1 dūmas. Dalį šių žemių ponas Gagielis nuomoja, Pono Mickevičiaus Kisieliškių dvaras – 1 dūmas. Dalį žemės ponas Langė valdo.
Ponų Sopockų Kašonių dvaras – 1 dūmas. Kašonių kaimas – 11 dūmų (66-77gyv.). Vošiškių kaime – 7 dūmai (42-49 gyv.). Pono Sopockos Jakniškių dvaras – 1 dūmas. Pono Tado Sopockos Purvininkų dvaras – 1 dūmas. Purvininkų kaimas – 7 dūmai (42-49 gyv.). Dukurnonių kaime – 3 dūmai, Kiškeliškių kaime – 2 dūmai, Navapolis – 2 dūmai. Migonių kaime kartu su dviem šlėktomis Bežeckiu ir Likadzejevskiu – 9 dūmai (54-63 gyv).“ (VUB,RS,F.102,b.984,l.25-28).
Klebonijai priklausiančiame Sobuvos palivarke su kaimu –1 4 dūmų (84-98gyv.), o Andriūnų kaime – 3 dūmai. Įdomu, kad ši bažnytinė valda perleista valdyti dviem šlėktoms.
Jiezno parapijoje buvo ir bajorkaimių, taip vadinamų akalicų. Tai Sokonių bajorkaimis, kuriame buvo 8 dūmai, iš kurių –3 šlėktų. Maisiejūnų bajorkaimį sudarė 4 dūmai, Surgantiškių – 1dūmas.

Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis

1762-1795 m. laikotarpyje Vilniaus vyskupu buvęs Ignas Jokūbas Masalskis buvo svarbiausias katalikiškos Apšvietos veikėjas Lietuvoje. Nuo 1773 m., uždarius Jėzuitų ordiną, jis vadovavo pirmajai Jungtinės Abiejų tautų Respublikos Švietimo ministerijai – Edukacinei komisijai. Masalskis siekė, kad kaimo parapijose dirbantys kunigai vartotų lietuvių kalbą. Jo dėka buvo susirūpinta parapijinėmis mokyklomis. Ignas Masalskis buvo labai išsilavinęs žmogus, mėgo meno ir mokslo žmonių draugiją. Vyskupo rūpesčiu buvo rekonstruota ir dabartinį pavidalą įgijo Vilniaus arkikatedra, rekonstrukcijos darbams buvo pasitelktas architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Masalskis visą laiką norėjo žinoti „savo tikėjimo avidės“ būklę ir reikalavo, kad vyskupijos klebonai ir dekanai nuolatos pateiktų išsamią informaciją apie parapijų ir dekanatų padėtį. 1782-1784 m. buvo atlikta vizitacija Kauno dekanato bažnyčiose, jų tarpe ir Jiezno. Visus bažnyčios, parapijos duomenis turėjo labai detaliai pagal vizitacijos formuliarą surašyti bažnyčios klebonas. Po to pateiktus duomenis kruopščiai patikrindavo atvykęs Kauno dekanas. 1782-1784 m. laikotarpyje bažnyčias aplankė ir pats vyskupas I. J Masalskis.

Jiezno parapija 1782-1784 m.
Vyskupo vizitacijos dokumente daug vietos skiriama Jiezno bažnyčios fundacijai, viso bažnytinio turto aprašymui. Vizitacijoje ne tik yra papildomų duomenų apie parapijos sudėtį, bet pirmą kartą pateikiama krašto ekonominės infrastruktūros t.y. kelių, ežerų ,tvenkinių, malūnų aprašymas.
Pirmąkart sužinome apie Prienų seniūnijai priklausiančius Jiezno parapijos kaimus.
Tai – „ Mediniškiai – priklauso Prienų seniūnijai, apytikriai mylia, kelias labai prastas, klampus, yra šiaurėje“, „Pelekonys - kaimas su smukle priklauso Prienų seniūnijai, didžioji mylia nuo bažnyčios, yra prie Nemuno, šiaurėje.“, „Valatkai – priklauso Prienų seniūnijai, yra už Verknės upės, beveik mylia nuo bažnyčios, kelias prastas, nuo ežero eina per mišką iki pat galo, yra vasaros vakaruose“ (Vyskupo Ignoto Jokūbo vizitacija 1782 m.,V.,2001,p.609).

Senieji parapijos keliai
Vizitacijos dokumente yra nusakomi 6 parapijos keliai - vešieji traktai. Kiti gi keliai yra privatūs, nes kerta privačias valdas.
„1. Kelias - į Punią bei viešas Žiežmarių kelias, per Jiezną važiuojama į Gardiną ir Varšuvą tiek žiemą, tiek vasarą, pradėjus nuo Jiezno bažnyčios vasaros pietuose; eina plynu lauku net iki Grikapėdžio, kur yra Verknės upė, malūnas ir smuklė ir vienas ūkininkas, o iš ten pasukus į kairę -vienas kelias, ir čia baigiasi Jiezno parapija.
2. Kelias - į Prienus. ...išvažiavus iš Prienų tiesiai didžiuoju keliu, palei plytinę, ją palikus dešinėje, o vingiuotu keliu pasukus į kairę link šviesiojo dauggalio Kauno seniūno (Mykolo Paco-V.K) Kisieliškių ir atvažiavus į Žideikonių kaimą, ten reikia persikelti per Nemuną ir pasiteirauti kelio į Prienus, nes čia baigiasi Jiezno parapijos riba; kai kurie jų malonybės, geriau žinantys kelią, važiuoja į Pelekonis del perdėm blogo kelio į Kisieliškes.
3. Kelias - į Stakliškes, kur yra parapijinė bažnyčia ir Stakliškių seniūnijos miestelis; žiemos ir vasaros kelias į Vilnių; važiuojant iš Jiezno, pro kleboniją, pasukus į dešinę, toliau plynu lauku iki dauggalio jo malonybės Kauno seniūno Liciškėnų - pusė ketvirčio mylios, žiemos rytuose; iš ten išvažiavus palei smuklę, reikia važiuoti net iki Pikelionių ir čia baigiasi Jiezno parapijos riba.
4. Kelias - į Darsūniškį ir vieškelis į Kauną; kas nori greičiau pasiekti Kauną ir ten persikelti per Nemuną, turės tik 5 mylias; ir šitaip išvažiavus iš Jiezno palei kleboniją, pasukus tiesiai į kairę, reikia važiuoti vienu vieškeliu net iki Stakliškių miško, o mišku gerokai pavažiavus ir pervažiavus Svėdubės upelį, reikia staigiai pasukti į kairę, į Kašonis - šviesiojo dauggalio Sopockos smuklę, iš ten tiesia kryptimi net iki Jakniškių ir čia baigiasi parapijos riba.
5. Kelias į Žiežmarius. ...nuo Jiezno keturios didžiosios mylios vasaros rytuose; važiuojant iš Jiezno į vasaros rytus, palei kleboniją, toliau plynu lauku reikia važiuoti ketvirtį mylios tiesiuoju vieškeliu, pervažiavus Svėdubės upelį, pasukti į dešinę net iki Molinės, Jiezno klebono smuklės, o iš ten pasukus į kairę - vienu keliu net iki Kalvių, esančių vasaros rytuose, ten baigiasi parapijos riba.
6. Kelias - į Butrimonis. Miestelyje būna turgūs, jis yra užstatytas pačių žydų, nuo Jiezno dvi didžiosios mylios, kur dažniausiai žmonės vyksta įvairiais reikalais, yra žiemos pietuose;važiuojant iš Jiezno plynu lauku - pusė ketvirčio mylios iki kryžkelės, dešinėje palikus kelią į Punią ir staigiai pasukus kairėn, į jo malonybės pono Kuliešos Verbyliškes, ten briste perbridus Verknės upę arba, kas nežino, tai ir tiltu, pastatytu tuo tikslu toliau pagal jo malonybės pono Kuliešos, tiesiai į Kurmoniškes, anapus upės baigiasi Jiezno parapijos riba“ (Ten pat.p.621).

Parapijos malūnai
Nurodomi šei malūnai Jiezno parapijoje. „Pats didysis malūnas – prie Verknės upės, šviesiojo dauggalio Kauno seniūno; geriausiu atveju galėtų malti 12 akmenų, tačiau dabar mala 3 akmenimis, be to jam priklauso lentpjūvė, vėlykla ir perlinė kruopinė. Antras malūnėlis – Paverkniuose, to paties Kauno seniūno, prie Paverknių tvenkinio. Trečias malūnėlis – jo malonybės Verbyliškių pono Kuliešos, leitenanto, prie tvenkinėlio, susidariusio iš šaltinių. Ketvirtas malūnėlis – dauggalio jo malonybės pono Sopockos, regento, prie tvenkinėlio ištekančio iš Kašonių ežero. Penktasis malūnėlis-dauggalio jo malonybės kun. Jiezno klebono, dabar naujai pastatytas, mala du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.
Malūnas šeštas – Lapainios prie Lapainios upės, šviesiojo dauggalio Kauno seniūno (Mykolo Paco-V.K), turi 2 akmenis, rupiems ir pikliuotiems miltams malti yra mylia nuo Jiezno; iš po didelio kalno į Nemuno krantus teka nepaprastai sūrus vanduo, jį moterys vartoja duonos raugui; ir tik toji šios parapijos ypatybė“ (Ten pat,p.619).

*****
Jiezno parapijoje minimu laikotarpiu yra nurodyti 207 namai, iš jų - 29 žydų, parapijiečių kiekis tesiekė apie 1300 žmonių. Tai lėmė dažni XVIII a. 8-9 dešimtmečiuose dizenterijos, vidurių šiltinės, raupų epidemijų protrūkiai, nunešę į kapus daug parapijiečių. Daugelyje dvarų „nei mašinų, nei manufaktūrų“, įsivyravo lažinis nenašus darbas.


Istorikas Vytautas Kuzmickas