NAUJIENOS

Magdelena Gudeliauskienė

Dievo sūnus

Ant kryžiaus kentė jis prikaltas!
Už ką, ar jis kam nors kuo nusikalto?
Ant kryžiaus mirė jis už nuodėmes kitų!
Už mano, tavo – protėvių, tėvų...

Širdis jo, kalaviju buvo persmeigta - žiauru!
Koks pasielgt galėjo žiauriai taip žmogus?
Jo mylinti širdis krauju vis sruvo,
O jis vis viena žmogui meilę liudijo...

Kai bėdos beldžiasi į mūs namų duris,
Kai nebegalime užmerkti mes savo akis.
Kai sudūžta kilniausios svajonės,
Tada atrodo viskas baigės, jau nieko nebenorim!

Bet kai prisimename Dievo sūnų nukankintą ir prikaltą,
Tie mūs vargai atrodo, tik slogus miražas...
Kentėjo, mirė jis, dėl mūs visų
Ir dėl Adomo, Ievos nuodėmių mums paliktų!

Kokia didi – neįkainuojama Kristaus auka!
Ar buvome visi verti mes gauti ją?
Velyknakty širdyse mūsų Kristus prisikels,
Visi, kas tiki, Prisikėlimą Kristaus švęs!