NAUJIENOS

Dosnus šventėmis


Vasaris mums buvo dosnus įvairiomis šventėmis. Mėnesio pradžioje šventėme Kristaus paaukojimą – Grabnyčias, kuriomis minėjome Kristaus paklusimą įstatymui bei būsimą paaukojimą ant kryžiaus. Kartu su Simeonu uždegtomis žvakėmis bandėme atpažinti „tautų šviesą“.
Ne mažiau mūsų mėgstama ir šv. Agota, kuri buvo nukankinta apie 250 m. Jos dieną šventinamus duoną ir vandenį ypač branginame, nors labiau turėtų būti gerbiama jos kankinystė. Kaip ir šv. Valentino. Jis palaidumo įsiūbuotoje imperijoje slapčiomis tuokė įsimylėjusiųjų poras. Imperatorius Klaudijus II tai draudė daryti, nes manė, jog jauni vyrai turi ne vesti, o kariauti, ne rūpintis šeima, o pergalingai žengti į mūšį, lydimi juos „aptarnaujančių“ moterų. Už šį akibrokštą Valentinas buvo nukirsdintas. Jis laimino tikrą meilę, o ne palaidumą, todėl buvome kviečiami paminėti šv. Valentiną kitaip.
Vasario 11-oji, pasaulinė ligonių diena, kurią paskelbė 1992 m. popiežius Jonas Paulius II. Šią dieną esame kviečiami ypatingu rūpesčiu apgaubti sergančiuosius, juos aplankyti, už juos pasimelsti.
Lietuvos valstybės atkūrimo diena suskambo kita gaida, priminė istorijos vingius ir nepriklausomybės dovaną, kurią turime kiekvienas išpakuoti. Laisvė skirta kurti, o ne daryti ką nori...
Galiausiai vasario 22 d. Katalikų Bažnyčia švenčia šv. Petro Sosto šventę, pagerbdama ir paminėdama pirmąjį popiežių ir visus jo įpėdinius. Popiežius (iš lot. papa - „tėvas“, lenk. „papiež“) - Romos vyskupas, apaštalo šv. Petro įpėdinis, Kristaus vietininkas šioje žemėje, turįs pirmenybę (primatą) prieš kitus vyskupus ir valdžią visiems ir kiekvienam krikščioniui tikėjimo ir moralės srityse.
Šalia šių švenčių ir minėjimų vyko kasdienis gyvenimas, kasdienių televizijos serialų žiūrėjimas, bet ar paminėjome ir kaip tai darėme šias mums – katalikams ir lietuviams – brangias datas?