JIEZNO PARAPIJA

 
 

NAUJIENOS

Jiezno Trijų karalių 25–asis jubiliejus



1989-jų metų sausio 6-oji. Jiezno miesto Vytauto (tuomet Černiachovskio) gatvėje pasirodo karnavalinė eisena: trys karaliai (Vincas Mockevičius, Algis Tamošiūnas, Albinas Navickas), vedami Žvaigždės (Romos Ruočkienės), Pasiuntinuko (Irenos Urbanavičienės), lydimi sargybinių (Vytauto Matusevičiaus, Juozo Gelčiaus, Antano Blekaičio, Antano Kandroto). 7 vyrai ir 2 moterys ! Nustebę praeiviai lydi juos žvilgsniais. Visa grupė nueina į bažnyčią, dalyvauja šv. Mišiose, pagieda kalėdinių giesmių.
Tai buvo pirmieji Jiezno trys karaliai ir jų palyda. Šiuos žmones subūrė entuziastas Vytautas Matusevičius (karaliauti pradėjęs 1954 m. Darsūniškyje), jam padėjo jieznietis Vincas Mockevičius. Trijų Karalių šventės dieną jie lankė žmones namuose, giedojo giesmes, pagal senolių paprotį pašventinta kreida ant namų durų užrašydavo Trijų Karalių Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardų pirmąsias raides, tikėdami, kad šis užrašas apsaugos jų aplankytus namus nuo velnio ir perkūno.
Bėgo metai. Keitėsi karalių grupės narių skaičius, keitėsi patys veikėjai. 2002 m. Vytautas M. į Trijų karalių grupę pakvietė mane, kad apsilankymo metu papasakočiau žmonėms apie Trijų Karalių misiją, apie jų dovanų gimusiam Kūdikėliui Jėzui: aukso, smilkalų ir miros prasmę. Šios grupės įkūrėjas Vyt. Matusevičius pasiuvo puošnius drabužius Trims karaliams, juos vedančiai Kalėdų Žvaigždei ir lydintiems dviems Jeruzalės kalnų piemenims. Trijų Karalių šventės dieną bažnyčioje įruoštoje prakartėlėje pagarbinę gimusį dieviškąjį Kūdikėlį, pagiedoję kalėdinių giesmių, pasveikinę susirinkusius šv. Mišioms tikinčiuosius Naujųjų Metų ir Trijų Karalių šventės proga, eidavome į Slaugos namus aplankyti senelius ir neįgaliuosius. Nepaisydami žiemos speigų, sniego ar slidaus kelio pėsti stengdavomės aplankyti kuo daugiau Jiezne ir Strazdiškių kaime gyvenančių šeimų. Grįždavome jau sutemus, gerokai pavargę, bet laimingi, suteikę žmonėms džiaugsmo. Vėliau leidomės į tolimesnes keliones. Mūsų klebonui Rolandui Bičkauskui tarpininkaujant iš anksto susitarus su kitų parapijų klebonais, aplankėme Stakliškių, Birštono, Punios, Miroslavo, Garliavos bažnyčias, Kaišiadorių katedrą, Kauno arkikatedrą baziliką, Vilniaus šv. Kryžiaus šventovę, Prienų, Kruonio, Miroslavo Senelių namus. Šiais mūsų Trijų karalių kūrybinės grupės veiklos 25–siais jubiliejiniais metais Kalėdų Žvaigždė (Danguolė Smalskienė) mus nuvedė į jos gimtuosius Daugus. Ten mielų dzūkelių buvome šiltai sutikti. Ypač svetingai mus priėmė, pavaišino dzūkiškais valgiais Danguolės Mamytė, brolis, brolienė. Sulyti žieminio lietaus bemat išdžiūvom.
Sausio mėnesį su savo programa esame kviečiami į bendruomenių šventes. Pabuvojome Punioje, Birštono vienkiemio bendruomenės šventėje. Pagal išplėstą scenarijų, pasikvietę daugiau žmonių, dalyvavome Prienuose folklorinėje šventėje „Oi būdavo būdavo“.
Visur kur nukeliautume, žmonės atidžiai išklauso mūsų prisistatymą, giesmes, kartu gieda finalinę programos giesmę „Sveikas Jėzau gimusis!“, dėkoja už atsilankymą, linkėjimus, dovanas, gėrisi puošniais karalių drabužiais, nori kartu nusifotografuoti.
Jau treti metai dėl garbaus amžiaus su mumis nevažiuoja grupės įkūrėjas, kostiumų autorius, modeliuotojas Vytautas M. Mums visada jo labai trūksta, kaip nuoširdaus žmogaus, kaip nepakeičiamo galingo balso giesmininko. Savo rankomis pasiūtus ir išpuoštus drabužius jis padovanojo miesto kultūros ir laisvalaikio centrui. Mat visi karalių meninės grupės nariai yra KLC saviveiklininkai. Be galo dėkingi Vytautui už padovanotus karališkus kostiumus. Tokių gražių neturi net Vilniaus karaliai!
Trijų karalių kūrybinė grupė su didžia pagarba ir dėkingumu sveikina Vytautą Matusevičių Jo 80 –ojo jubiliejaus proga, linki kuo geriausios sveikatos, džiaugsmo, šviesios vilties, meldžiame Dievo palaimos ir globos.
Šiandieniniai Jiezno Trys karaliai – Stanislovas Kaminskas, Vincas Mockevičius, Gvidas Švenčionis, Žvaigždė – Danguolė Smalskienė, piemenys – Onutė Prieskienienė, Eugenija Rimšienė. Vincas Mockevičius – karalius veteranas, su kelių metų pertrauka keliaujantis nuo grupės įsikūrimo. Dažnai mus klausia: „Kas jus remia?“ Spec.rėmėjų neturime. Giesmes giedoti mus kantriai moko kultūros centro meno vadovė Danguolė S. Transportu pasirūpindavo anksčiau seniūnu dirbęs A.Vaidogas, o dabar – mūsų seniūnas A. Bartusevičius. Juk mes šešiese. Karalių ilgos lazdos į bet kokį automobilį nebetelpa. Seniūno nuotraukos, kelionių įrašai turi ir turės išliekamąją vertę. Nuoširdžiausias ačiū! Ką mes darytume be tokių žmonių?!
Klebonas Rolandas Bičkauskas kiekvienais metais mums parūpina gražių kalėdinių paveikslėlių, kuriais susitikimų metu pradžiuginame vaikučius, senelius, neįgaliuosius. Dėkingi klebonui ir už brangius smilkalus, kuriuos karaliai dovanoja Kūdikėliui Jėzui, už suvenyrus, skirtus parapijų klebonams. Mums labai svarbus klebono palaiminimas prieš kiekvieną mūsų kelionę. Dėžutes, į kurias sudedame simbolines dovanas: auksą, smilkalus ir mirą, saldainius vaikučiams ir seneliams, papildomas dovanas perkame patys. Žodžiu, jokio pelno neturime, tačiau ar tai svarbiausia? Svarbu, kad jaučiamės reikalingi, darydami gerus, prasmingus darbus. Džiaugiamės galėdami perteikti vaikučiams, jaunimui, visiems žmonėms senąsias Trijų Karalių tradicijas, gebėdami dalintis su kitais krikščioniškomis vertybėmis.
Grįžę iš kelionės, kai atslūgsta jaudulys, aptariame dieną, peržiūrime seniūno operatyviai paruoštą įrašą, pasidžiaugiame, padėkojame vienas kitam už bendrą supratimą, pasiaukojimą... Nesvarstome, kad būtų buvę geriau turėti laisvą dieną, pabūti su savo šeima, šiltai pasėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio...
Po Trijų Karalių šventės kurį nors sekmadienį mūsų klebonas Rolandas Bičkauskas aukoja šv. Mišias už Jiezno Trijų karalių kūrybinės grupės narius. Dėkojame Dievui už suteiktas malones, meldžiame Aukščiausiąjį sveikatos ir palaimos dabartiniams ir buvusiems Trijų karalių meninės grupės nariams ir jų šeimoms, o mirusiems karaliams – Pranui Valatkevičiui, Stasiui Pempei, Pranui Minkauskui, Vladui Malciui, Algirdui Petrokui – amžinosios šviesos ir dangiškojo džiaugsmo.


Eug. Rimšienė