NAUJIENOS

Vėlinėms artėjant...



Gimė, augo, mokėsi, dirbo, kūrė, kentėjo, džiaugėsi, liūdėjo, ieškojo, klydo, tikėjo, mylėjo, svajojo, laukė…
Kaip ir mes dabar. Tik jų jau nebėra.
Gerai, kad dar jaučiame poreikį sukalbėti maldą už išėjusiuosius Anapilin.
Gerai, kad dar tikime, jog Visų Šventųjų ir Vėlinių žvakės liepsna gali sušildyti mums brangius prisiminimus, padėti pajusti būties trapumą ir bent simboliškai prisiliesti prie amžinybės.
Tyla. Ramybė. Ir vėjo gąsdinama žvakės liepsna. Visai kaip Justino Marcinkevičiaus „Vėlinių elegijos“ posme:
Liepsnoje gilioji prasmė:
liūdesy, lapo virpėjime,
arba verksme.
Štai ji pašoka.
Sustingsta. Nutyla.
Klausosi mūsų tylos.
Ir viską atleidžia.
Taip mums atrodo.
V. M.