NAUJIENOS

Kaišiadorių vyskupijos kunigų
piligriminė kelionė

Tikėjimo metų proga Kaišiadorių vyskupijos grupė kunigų rugsėjo 30 – spalio 3 dienomis atliko piligriminę kelionę į Lenkiją, į Krokuvos arkivyskupiją. Piligrimystės tikslas – pagilinti savo tikėjimą ir geriau susipažinti su pal. Jono Pauliaus II asmenybe. Kelionės autobusu metu buvo meldžiamasi, klausomasi dvasinio pobūdžio konferencijų, bendraujama. Pirmąją konferenciją apie maldą pravedė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Kitas konferencijas apie kunigystės dovaną, krikščioniškąjį nusižeminimą bei apie Eucharistiją pravedė kiti kunigai.
Atvykus į Krokuvos priemiestį Lagievnikus (Łagiewniki) šventėme Eucharistiją Dievo Gailestingumo šventovės šv. Faustinos koplyčioje. Padėkoję Viešpačiui už piligrimystę bei pasotinti dangiškuoju maistu buvome svetingai priimti Piligrimų namuose.
Antrąją piligrimystės dieną pradėjome šv. Mišių auka Marijos Gailestingumo Motinos seserų koplyčioje, kurioje saugomos šv. Faustinos relikvijos. Po pamaldų pasiklausę sesers vienuolės liudijimo apie nuolat besitęsiančius Dievo gailestingumo stebuklus, pradėjome savo gilesnę pažintį su Krokuvos šventovėmis.
Krokuvos širdis – Vavelio kalva, kurioje lankytojus pasitinka puošni Lenkijos bei Abiejų Tautų Respublikos karalių rezidencija, didinga šventųjų Stanislovo ir Vaclovo katedra bei kiti viduramžius menantys statiniai. Ypatingą mūsų dėmesį patraukė lietuviška hieraldika Vavelyje, išlikusi iš Abiejų Tautų Respublikos laikmečio – Lietuvos Vytis ir Lenkijos Erelis.
Aplankę karalių rezidenciją susikaupėme maldai šventųjų Stanislovo ir Vaclovo katedroje. Katedra taip pat turi daug prasminių sąsajų su Lietuva, nes joje ilsisi ne tik šv. Stanislovo bei šv. Jadvygos palaikai, bet yra palaidotas karalius Jogaila, Steponas Batoras, Jonas Sobieskis, Tadas Kosciuška, Adomas Mickevičius, Jozefas Pilsudskis ir kiti asmenys, vaidinę ženklią rolę Lietuvos istorijoje. Nevysta gėlės ir negęsta žvakės prie tragiškai žuvusio Lenkijos Respublikos prezidento Lecho Kačinskio bei Marijos Kačinskos kapo.
Pažintis su Krokuva tęsėsi aplankant šv. Morkaus bažnyčią, kurioje palaidotas Dievo tarnas Mykolas Giedraitis (1420-1485), liaudyje dažnai vadinamas palaimintuoju. Mykolas Giedraitis ypatingai susijęs su Kaišiadorių vyskupija, nes yra kilęs iš Giedraičių parapijos - žymios Lietuvos didikų Giedraičių giminės, dalį savo gyvenimo praleido Videniškių Atgailos kanauninkų vienuolyne, bet vėliau buvo perkeltas į Krokuvą, kur tarnavo šv. Morkaus bažnyčioje zakristijonu.
Lydimi gero Lietuvos bičiulio skulptoriaus prof. Česlovo Dzwigaj (Czesław Dźwigaj) meldėmės prie pirmojo Vilniaus universiteto (tuomet – Vilniaus akademija) rektoriaus Petro Skargos SJ (1536-1612) kapo, apžiūrėjome didingą paminklą Žalgirio mūšiui atminti.

Spalio 2 d. angelų sargų globojami atvykome į garsiausią Lenkijoje Kalvariją – Kalwaria Zebrzydowska, kurioje daug kartų lankėsi ir meldėsi Karolis Vojtyla. Po Eucharistijos šventimo prie stebuklingo Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo apžiūrėjome šventovę ir pabendravome prie arbatos su šventovėje tarnaujančiu broliu pranciškonu.
Su smalsumu važiavome į gimtąjį pal. Jono Pauliaus II miestą – Vadovicus (Wadowice). Troškome pajusti tą aplinką, kurioje gimė bei augo būsimas popiežius ir šventasis. Nors Karolio Vojtylos gimtasis namas dar remontuojamas, tačiau netoliese yra perkelta autentiškų palaimintojo namų aplinkos, asmeninių daiktų bei nuotraukų ekspozicija. Įdomu buvo žiūrėti į nuotraukas, vaizduojančias popiežiaus kūdikystę, vaikystę, sportinius pomėgius bei veiklą mėgėjiško teatro scenoje. Šalia bazilikos Vadovicuose pastatyta bronzinė pal. Jono Pauliaus II statula (autorius prof. Č. Dzwigaj), o priešais baziliką įrengta didžiulė aikštė, kurios trinkelėse įvardinti apaštališkųjų kelionių metu popiežiaus aplankyti pasaulio kraštai. Radome taip pat ir Lietuvos vardą.
Dažnai gyvenime šalia šventų dalykų patiriame įvykių, kurie tikrai yra pragariškos kilmės. Kontrastą išgyvenome iš Vadovicų pasukę link Osvencimo (Aušvico) koncentracijos stovyklos, kurioje žuvo virš milijono įvairių tautų kalinių. Susipažinę su koncentracijos stovyklos istorija, apžiūrėję kalinių barakus, dujų kameras bei krematoriumo krosnis, tiesiog akivaizdžiai pamatėme piktojo suvedžiotų žmonių darbus žeminant ir kankinant visai nekaltus asmenis. Toje pragaro mašinoje būta ir didžiausio pasiaukojimo pavyzdžių. Apie tai mums priminė pranciškono šv. Maksimilijono Kolbės (1894-1941) istorija bei jo paskutinio kalėjimo vieta – karceris. Joje stovi didžiulė Velykų žvakė, liudijanti apie gyvenimo pergalę prieš mirtį. Apsilankę tokioje vietoje grįžome tyloje ir susikaupime.
Paskutinę mūsų piligrimystės dieną skyrėme netoli nuo Lagievnikų Dievo Gailestingumo šventovės statomo Jono Pauliaus II centro „Nebijokite!“ lankymui. Centro statybos vietoje buvo akmens skaldyklos, kuriose dirbo Karolis Vojtyla. Dievo valia Karolio Vojtylos darbu pašventintos akmens skaldyklos netrukus taps didžiuliu dvasinio atsinaujinimo centru, ruošiančiu gyvuosius akmenis Kristaus Bažnyčiai. Nors didžiulė šventovė dar nebaigta, tačiau šventovės rūsyje įrengta erdvi koplyčia, kurioje kartu su vietine bendruomene šventėme šv. Mišias ant altoriaus su pal. Jono Pauliaus II kraujo relikvija. Centras turi ir daugiau koplyčių, iš kurių kai kurios dar tik įrenginėjamos, o kitos jau užbaigtos. Labai jaukiai mus sutiko karaliaus Jogailos žmonos šv. Jadvygos garbei neseniai įrengta koplyčia, virš kurios durų taip pat puikuojasi Lietuvos Vytis.
Prisilietę prie pal. Jono Pauliaus II tiek buvusios tiek kuriamos aplinkos ir gyvai pamatę tikėjimo liudijimų, grįždami namo autobuse ilgai diskutavome apie galimas naujas sielovados iniciatyvas Kaišiadorių vyskupijoje, dalijomės piligriminės kelionės įspūdžiais bei dvasinėmis patirtimis.
Mons. Algis Jurevičius