JIEZNO PARAPIJA

 
 

NAUJIENOS

Lietuvos okupacijos 70-mečiui, Gedulo ir Vilties dienai atminti

Birželio 14 d. saulėtą rytą suplevėsavo juodu kaspinu perrištos trispalvės. Kaip kiekvienais metais renginio pradžią paskelbė skambantys Jiezno bažnyčios varpai.

Minėjimas prasidėjo Mišiomis už gyvus bei mirusius tremtinius, kurias aukojo Palomenės parapijos klebonas kunigas Darius Vėlyvis. Bažnyčia buvo pilnutėlė žmonių - buvusių partizanų, tremtinių, šaulių...
Pamoksle dvasininkas kvietė grįžti į praeitį, paminėti žuvusius už laisvę ir čia, ir tremtyje, ir visoje Lietuvoje.
Pamaldų pabaigoje jaunieji šauliai, vadovaujami Sigito Žalio, priėmė priesaiką. Visi sugiedojo Lietuvos himną.
Šventoriuje prie tremtinių kryžiaus padėtos gėlės, uždegtos žvakelės. Bronislava Vynskienė perskaitė ištrauką iš Izabelės Balčiūnienės knygelės „Amžino įšalo saloje“.
Istorikas Darius Juodis priminė, kiek tuomet buvo sulaužytų likimų, sudužusių svajonių, išardytų šeimų, be tėvų likusių vaikų, o tie kurie išliko gyvi tame nužmoginimo katile, stiprino save viltimi sugrįžti į Tėvynę.
Tremtinė Birutė Širikaitienė pasakojo savo prisiminimus ir išgyvenimus.
Po to eisena patraukė prie paminklo žuvusiems partizanams. Eisenos pradžioje žygiavo Šauliai. Čia taip pat buvo padėti patys gražiausi žiedai ir uždegtos žvakelės, žuvusieji pagerbti tylos minute.
Savo kūrybos eilėraščius skaitė, autorė – Irena Sipavičienė („Birželio rytas“) ir Magdelena Gudeliauskienė („Šlovė tu esi“). Tarp pasisakiusiųjų buvo ir jaunasis partizanas, Antanas Ragauskas.
Minėjime dalyvavo kraštietis Juozas Pugačiauskas, mokyklos direktorės pavaduotoja Dana Bajorienė.
Graudžiai lyriškas dainas, į kurias sudėtas skausmas ir išgyvenimai, ir kurios, anot kultūros centro direktorės Dalios Vertinskienės, – stiprus šaltinis, atliko ansamblis „Jieznelė“. Jam pritarė visi dalyviai.
Išsakyti padėkos žodžiai Jiezno seniūnui Algiui Bartusevičiui už gražiai prižiūrimą aplinką prie partizanų paminklo. Anot seniūno, yra planai išgrįsti trinkelėmis takelius.
Minėjimą pratęsti prie kavos puodelio seniūnas pakvietė į gimnazijos valgyklą. Ten buvo išdainuotos partizaniškos dainos, išsipasakota tai, ko nespėta prie paminklo.
Malonu dūšioje, kuomet prisimename ir primename išgyventą skausmą, trėmimą. Bet ką turime daryti, kad šiandieniniai išvykimai iš Tėvynės neprilygtų aniems trėmimams?
Liucijus Annaeus Senec teigė „Neleista kentėti tėvynei, vadinasi ir piliečiui, nes jis pats yra Tėvynės dalis...“.

Irena Sipavičienė