NAUJIENOS

Baltas vakaras



Vėlų gruodžio septynioliktosios vakarą Jiezno gimnazijos aktų salė priminė žiemos pasakų erdvę: tarsi kažkokios gerosios dvasios ant mažų baltomis staltiesėmis dengtų staliukų supūtė purias sniego pusnis, pribarstė į jas riešutų ir mandarinų sviedinukų, įvairiaspalvių saldainių, įžiebė žvakeles. Svarbiausia, kad tos liepsnelės pleveno ir visų į tą pasaką susirinkusių širdyse. ,,Baltas vakaras“ – taip prasmingai pavadinta gimnazijos direktorės Dalios Bredelienės iniciatyva surengta šventė.
Mirga veidrodinių atspindžių snaigės... Įsivaizduojamomis sniego gniūžtėmis mėtosi dūkstantis mažų pramuštgalvių būrys, dainuoja Ledo gėlė iš lango stiklo, sveikinasi Katinas Markizas – spektaklio ,,Skersgatvio pasaka“ (režisierė I. Aleksienė) personažai. Taip prasidėjo baltasis vakaras, kuriame pynėsi Jiezno vaikų muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų atliekami kūriniai, Jiezno gimnazijos mokytojų skaitomos Bernardo Brazdžionio eilės. Renginį puošė Vilniaus Universiteto Kauno humanitarinio fakulteto choro ,,Veni gaudere“ (vadovė A. Mikalkėnienė) balsai.
Juditos Vaičiūnaitės pjesėje ,,Skersgatvio pasaka“ pasakojama istorija apie užkeiktą mergaitę Stiklę tarsi vedė ir ,,Balto vakaro“ dalyvius. ,,Ieškote Stiklės? Toli eiti nereikia. Ji čia pat, tarp jūsų, apsidairykit... Gal net jumyse... Pažvelkit į savo širdis. Ar jos ne šaltos, ne ledinės? O gal sudaužytos ir jose styro vien stiklo šukės?“– piktai kvatojo įspūdinga Juodoji dama. O renginio vedėjai kartojo: ,,Stiklę rasit, jeigu mylite“. Juk tokia ir yra tikroji kalėdinė dvasia!
Pasaulyje, kur nesirengia naktys
Tyrom aušrom, baltom dienom nušvisti,
Pro neaprėpiamas žvaigždžių galaktikas
Nušvinta žmogui sielų bičiulystė.
Taip kažkada rašė B.Brazdžionis, taip vieną Advento vakarą jautėsi tie, kurie skirstėsi iš ,,Balto vakaro“, širdyje nuo kasdienybės vėjų saugodami mažą jaukią liepsnelę.
Jiezno gimnazijos mokytoja N. Kuliešienė