JIEZNO PARAPIJA

 
 

NAUJIENOS

Pamąstymai apie toleranciją

Internete, knygose apie toleranciją rašoma „Tolerancija – tai pakantumas, atlaidumas, nuolaidumas (lot. tolerantia)“. Šis principas mums suteikia teisę turėti savo nuomonę, įsitikinimus bei pažiūras, savitai elgtis ir gyventi. Kartu jis reikalauja pripažinti ir kitų teisę turėti skirtingas pažiūras bei įsitikinimus ir atitinkamai pagal juos gyventi ir elgtis. Galima teigti, jei esi tolerantiškas - esi pakantus bei gerbi skirtingas pažiūras ir įsitikinimus, kiekvieno savitą gyvenimo stilių.
Man tolerancija asocijuojasi su tokiais žodžiais: vertybės, žinios, poreikiai, saugumas, empatija. Vertybinės nuostatos pradedamos formuoti šeimoje. Iš šeimos į mokyklą ateina vaikai, kurie skiriasi savo individualiomis savybėmis: temperamentu, charakteriu, skirtinga bendravimo kultūra, išsiauklėjimu, dorovinėmis orientacijomis, elgesio įpročiais, fizi­niais trūkumais. Mokykloje vaikai įgyja žinių, susiduria su įvairiais požiūriais, plečiasi jų pasaulėžiūra. Nors mokyklos bendruomenėje atsiskleidžia skirtingi poreikiai ir nuostatos į daugelį dalykų, tačiau visi mokyklos bendruomenės nariai turi bendrą poreikį jaustis saugiai. Tolerancija skatina geriau suprasti kitus žmones (empatija) ir būti pakančiam jų savitumui, o kartu ne tik netoleruoja blogio, bet skatina žmones kovoti prieš blogį. Todėl tolerancija negali būti pakanti amoralumui, piktybiškiems žmonių poelgiams.
UNESCO Tolerancijos principų deklaracija teigia: „Toleranciją ugdo žinojimas, atvirumas, bendravimas, minties, sąžinės ir įsitikinimų laisvė“. Minint Tolerancijos dieną, linkėčiau būti atlaidesniems neesminiams žmogaus trūkumams, būti geranoriškesniems, pripažįstant kitokias pažiūras, papročius, siekius, kito žmogaus vertybines orientacijas bei idealus.

Socialinė pedagogė
Dalia Mazuronienė