JIEZNO PARAPIJA

 
 

SVEIKINIMAS

Velykų dieną puoselėkim
širdyje džiaugsmą


Daug metų Velykos yra mūsų tautos nacionalinė šventė. Jas švenčia visi, tik skirtingai. Vieniems – tai pavasario šventė, antriems – šeimos, margučių ridenimo, kitiems bažnytinė, nes taip radom ir paliksim, ir tik nedaugeliui – Prisikėlimo šventė.
Apaštalas Paulius Korinto bendruomenei rašė: „ jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas.“ (1Kor15,14). Kristaus prisikėlimas yra mūsų tikėjimo pagrindas, esmė ir šaltinis. Kaip žinia, Jėzaus mokiniai po Kristaus suėmimo ir nužudymo išsilakstė kas sau ir tik po Viešpaties prisikėlimo tapo drąsiais Gerosios Naujienos skelbėjais.
Jiems buvo bepigu, pasakysite, juk savo akimis matė Prisikėlusį. Sklaidydami Evangelijos puslapius pastebime, jog ne taip jau jiems buvo paprasta. Visų pirma, Prisikėlęs Viešpats leidosi atpažįstamas vis kitokiu būdu: Marijai Magdalietei – vienišai, liūdinčiai prie tuščio kapo, apsireiškė kaip sodininkas. Žvejojantiems mokiniams – kaip gerasis pašalietis, pakvietęs valgyti. Dviems mokiniams, keliaujantiems į Emausą, leidosi atpažįstamas laužant duoną. Galiausiai Sauliui (vėliau tapusiam Pauliumi), persekiojusiam Dievo Bažnyčią, apsireiškė pakeliui į Damaską.
Taip yra ir dabar. Kristus prisikėlė nematomas, tačiau kiekvienas Jį gali pajusti. Kiekvieno mūsų gyvenime įvyksta susitikimas su prisikėlusiu Viešpačiu. Jis ateina pas kiekvieną, belsdamas į jo širdį, parinkdamas tik jam skirtus žodžius. Mums belieka išgirsti ir atsiliepti į šį beldimą.
Velykų dieną puoselėkime širdyje džiaugsmą ir mintį, kad Kristus prisikėlė. Jis prisikėlė dėl manęs, į mane kreipėsi, su manimi pasilieka, ir nuolat liks mano Viešpats, mano Išgelbėtojas ir mano Dievas.

Klebonas kun. Rolandas