JIEZNO PARAPIJA

 
 

NAUJIENOS

Rašytinis paminklas
Vėžionims – Dzindzakės kraštui


Vasario 5-ąją Jiezno kultūros centras ir Vėžionių kaimo bendruomenė „Topolis“ kvietė į knygos „Dzindzakės žemei prabilus“ pristatymą. Medžiagą šiai knygai per 40 metų kruopščiai surinko iš Vėžionių kaimo kilęs pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas Pranas Juozapavičius (1917–1988). Knygos sudarytojas ir vyr. redaktorius – mūsų kraštietis žurnalistas Juozas Pugačiauskas. Leidinio rėmėjų tarpe – Jiezno seniūnas A. Bartusevičius.
Pristatymo metu J. Pugačiauskas papasakojo apie šios knygos kelią. Kadangi Lietuvoje yra keletas Vėžionių kaimų, redaktorius šią monografiją pavadino Vėžionių upelio Dzindzakės vardu. Jis kvietė susirinkusius rašyti savo kaimo, miesto istoriją.
Apie naujai išėjusią knygą plačiai kalbėjo istorikas V. Kuzmickas. Ši monografija – tai autoriaus patirta gyvenimo tikrovė, pačių šio krašto senolių pasakojimai apie savo džiaugsmus ir vargus. Tai tikra enciklopedija apie sodžiaus geografiją, gamtą, istoriją, buitį ir kultūrą, tradicijas ir papročius. Surinkti įdomūs priežodžiai, patarlės, pasakos, mįslės, netgi to krašto lietuviški keiksmažodžiai. Vaizdžiai pateikiami žmonių santykiai, vaikų auklėjimas darbu. Tai rašytinis paminklas ne tik čia gyvenantiems, bet ir išvažiuojantiems žmonėms. Vytautas apgailestavo, kad knyga turėjo pasirodyti anksčiau, gal Lietuva nebūtų taip išsivaikščiojusi. Istorikas ragino susirinkusius semtis gyvenimiškos mūsų krašto žmonių išminties, neužmiršti dvasinių ryšių tarp giminių, kaimynų.
Krašto etnologė R. Balsevičiūtė pabrėžė šios knygos išliekamąją vertę. Mokytojai savo pamokose galėtų įpinti didaktinių elementų, kad jaunimas gebėtų keisti požiūrį į gyvenimo vertybes.
Mokytoja St. Vaitkevičienė, gimusi ir augusi Vėžionyse, pasidalijo prisiminimais apie P. Juozapavičių, kuris , dar būdamas studentas, lankydavosi jos tėvų namuose, bendravo su jos tėčiu, vyresniosiomis seserimis. Nors nelengvas buvo jo kelias į mokslus, bet tai buvo pirmasis vėžioniškis, baigęs aukštąjį mokslą. Rašytojui P. Žemkauskui su Vėžionių kaimo didžavyriu teko bendrauti pedagoginėse kraštotyrinėse konferencijose. P. Juozapavičių jis mena kaip patyrusį kraštotyrininką, didelį entuziastą ruošiant pedagoginį muziejų, kuriam pradžią davė Vėžionių kaimo eksponatai. Jiezno miesto centro bendruomenės vadovė I. Urbanavičienė džiaugėsi didžiuliu lobiu, kuris J. Pugačiausko iniciatyva išvydo dienos šviesą.
Renginį vedė ir ištraukas iš naujos knygos skaitė Jiezno kultūros centro direktorė D. Vertinskienė. Kultūros centro ir suaugusiųjų folklorinis ansamblis padainavo liaudies dainų, kurias senovėje dainuodavo vėžioniškiai, „Bočiai“ pašoko senovinių šokių.
Seniūnas dėkojo rengėjams už gražią šventę ir perdavė Prienų rajono savivaldybės mero A. Vaicekausko ir administracijos direktoriaus R. Morkūno dovanas J.Pugačiauskui, V. Kuzmickui ir R. Balsevičiūtei. Jiezno miesto bendruomenės vadovas V. Šiupšinskas, dėkodamas knygos sudarytojui ir redaktoriui J.Pugačiauskui , įteikė jam gėlių. Vėžionių bendruomenė, vadovaujama pirmininkės ir seniūnaitės A. Mineikienės, vaišino svečius ir visus susirinkusius.
Su didžiausiu įdomumu vartė įsigiję naują knygą jiezniečiai bei gyvenę ir dirbę Dzindzakės krašte žmonės.

Eug. Rimšienė