Sveikinu visus Jėzaus Kristaus Prisikėlimo švente ir, dalinuos su Jumis velykiniu džiaugsmu bei trokštu, kad kiekvieno Jūsų širdis būtų kupina džiaugsmo, kuriuo spinduliuoja Velykų žinia. „Jis prisikėlė!“ – tai mūsų tikėjimo pamatas, vilties ir meilės priežastis, nes ,jei Kristus nebuvo
„Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra.“ (Mk 16, 6) Brangūs broliai seserys! Sveikinu jus Kristaus Prisikėlimo šventėje! Evangelistai, pasakodami Jėzaus prisikėlimo įvykį siekia jį parodyti kaip didžiausią Dievo įsikišimą į žmogaus istoriją. Siekia taip pat,
DIDYSIS VELYKINIS TRIDIENIS Kovo 28 d. DIDYSIS KETVIRTADIENIS 18 val. (Paskutinės vakarienės Mišios) Kovo 29 d. DIDYSIS PENKTADIENIS 18 val. (Kristaus Kančios pamaldos) Kovo 30 d. DIDYSIS ŠEŠTADIENIS (nuo 9 iki 21 val. budėjimas prie Viešpaties kapo) VELYKNAKTIS 21 val.
Popiežius, kreipdamasis į maldininkus penktojo gavėnios sekmadienio vidudienio maldos proga, kalbėjo apie Dievo šlovę ir pabrėžė, kad ji visiškai nepanaši į žmogišką sėkmę, garsą ar populiarumą. Dievo šlovei nebūdingas savęs aukštinimas. Dievo šlovė nėra tarsi didingas jėgos apsireiškimas, palydimas žiūrovų
Kovo 19d., Kaišiadorių katedroje, švenčiant vyskupijos dangiškojo globėjo, šv. Juozapo, šventę, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis su vyskupu ordinaru Jonu Ivanausku ir kitais kunigais minėjo savo vardo dieną. Taip pat dėkojo Dievui už savo amžiaus 88 metų sukaktį (kovo 8
Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) paskelbė pareiškimą dėl artėjančių Europos Parlamento rinkimų. Europos projektas – įvairialypė, stipri, demokratiška, laisva, taiki, klestinti ir teisinga Europa – yra mūsų bendras projektas, už kurį jaučiamės atsakingi. Visi esame kviečiami jį tęsti balsuodami
(HIPOTEZĖ) Istorijos virsmas taip sudėliojo, susuko mūsų krašto istoriją, kad jos pagrindinius pažinimo kelio patvirtinimo ženklus surandi čia mieste prie Neries, Vilniuje, žvelgdamas į daugybę bažnyčių ir cerkvių, taip pat mūsų krašto didikų rūmus, taip pat archyvų
Pietų Afrikos krikščionių bendruomenes sukrėtė pastarųjų dienų žinios apie keturių dvasininkų smurtines mirtis. Kun. Williamas Banda, misionierius iš Zambijos, vadovavo Rožinio maldai prieš Mišias. Atėjęs į šventovę bendruomenei nepažįstamas vyriškis palydėjo kunigą į zakristiją ir šovė jam į smilkinį. Atsigręžęs
Jei paklausite manęs, kas yra malda, atsakysiu: pirmiausia malda – tai laikas, skirtas Dievui. Kalbu ne apie laiko kiekybę, bet vidinę žmogaus intenciją skirti laiko buvimui su Dievu, su artimu, su pačiu savimi. Gyvenime būna tokių akimirkų, kai laikas tiesiog sustoja:
„Man patinka šv. Teresės Avilietės maldos apibrėžimas: „Malda yra ne kas kita, kaip draugystė, dažnas bendravimas vienumoje su Tuo, kuris, kaip žinome, mus myli“. Valandėlės praleidimas su žmogumi, kurį mes mylime ir kuris myli mus, duoda mums gero. Neatimkime iš